20. Akoz tradwi bann zoutiy wèb dann lang "minoritèr" ?

SPIP an kréol : pou di lo moun dann son lang minm

si lo rézo intèrnèt, latour-Babel pou la divèrsité

Mi vé ronir sir bann rézon mwin la tradwi SPIP an kréol la Rényon é invité bann moun pou fé parèy èk bann zot lang kréol ou tout bann lang sak i apèl (dann pansé eropéo-santrist) bann lang "minoritèr".

Spip lé inn lozisyèl lib sak i permé azot piblyé fasilman kosa ou vé si lo wèb. Vèk la kominoté ousa li la sorti, vèk son bann dévlopèr, nou la désid tradwi ali dann tout bann lang do moun, dann kouran lanné 2002. SPIP lavé déza inn an lékzistans piblik (la finn sorti pout tout moun lo 1yé zwiyé 2001). Navé déza bon pèd moun pou itiliz ali (mé lété pa ankor kom zordi minm sak son siksé li ésploz ;)).

Lo promyè zor Fil la di amwin li sré pou fè inn versyon internasyonal (lété dann kouran zwiyé 2002, si mon mémwar li rakont pa bann kouyonis), mwin la propoz ali inn vèrsyon réyonèz. Lété natirèl...Akoz mwin lé ti fiy kréol, akoz mwin la vi SPIP sort lespri èk lo klavyé mon bann dalon sir nout sit Uzine (dabor mon dalon kom frèr, tit ARNO* gaté, épi lo grann Fil oubyinsa zèn Antwan...) épi ariv pou tout moun i vé èk son partaz piblik sou lisans lib. Akoz SPIP, lé dabor inn listwar lamityé, inn listwar la libèrté, inn listwar lo partaz bann konésans sir lo wèb.

Mwin la donk propoz tradwi ali dann vèrsyon réyonèz. Lavé pèr, mwin sré pa kav finn fini travay-la, fransvérité. Astèr, néna pétèt bann "kafar" ("beg" an kréol ? "bug" an anglé"...) dann vèrsyon 1.6pr3, somansa lo pli gro lé fé. Koméla lo lozisyèl minm lé tradwi èk son "koudmin" an liyn. I rès ladokimantasyon pou espliké tout bann kréol koman i pé ansèrv ali. I rès pou lir è vérifyé si néna inndé "kafar"-la...

I rès pou espliké léspri SPIP, sak lé inn léspri la libèrté, inn léspri ouvèr i sort lo mouvman lozisyèl lib, sédir inn léspri la konèsans linformatik dann inn partaz-féklèr, inn léspri la kréativité.

Inn listwar lo rézo pou la divèrsité

-  Akoz SPIP dabor an kréol réyoné ?

Akoz, sak mwin la di zizt anlèr...akoz, bann zot vèrsyon i rest pou fé. Mé lo somin lé avansé, ou kanminm-sa, lé ouvèr pou trasé.

-  Anon larg nout konplèks : inn pansé "misèrabilis intégré"

Akoz nou fé bann sitwèb an kréol (réyoné, antiyé, étousala) ?

Sa lé inn soz inportan, porézon néna pwinn trod sitwèb kréol (la Rényon, Zantiy, Kap-Vèr, étousala...) astèr... Porézon néna pwinn trod kozman sir bann tèr kréol-la dann son lang lorizin. Ou sava pa égsanp, trouv inn bon pé d-sit an fransé si lintèrnèt, sak i prézant la Rényon, somansa néna mwinn 50 sit an kréol pou prézant nout zil-la.

Situasyon-la, i sré pa byin grav, si navé pwinn :

  • lo konplèks bann kréol pou koz ou ékri sak zot i apèl inn "patwa", sak mi vé apèl inn "vré" lang [1].
  • lo mépri bann lokitèr lo fransé sak i di "kréol-la, lé pa inn lang", sèlman "ti nèg", inn manyir "koz-marmay i pé pa dir lo moun", "i pé pa lèv inn kiltir, ifo pa koz ali dann lékol, ifo oubliy ali pou rant dann sivilizasyon"...

Lé inportan dir kozman sir nout lang-la lé inn vré kozman linyorans...linyorans bann moun i krwa lé byin savan...linyorans i rann moun arogan.

Lé inportan larg tout kalité mizérabilis "intégré". Lé nésésèr anou, bann moun kréol ou sinpman bann moun i konprann kosa inn lang ilé, armontr la lang kréol lé pa inn soz mizérab : plito inn manyir byin partikulyé esprim anou sanm inn lang zèn (dann zinn vyé linivèr), inn lang i sort lésklavaz, i sort listwar èk son bann kalité, son lévolisyon prop, son lavnir, son lorizinalité.

Divèrsité bann lang si lintèrnèt : inn késtyon lékolozi-rézo pou la kiltir lo moun antyé

A mwin, mi paré lo "rézo bann rézo" lé in léspas vréman internasyonal. Nou pé pa limit ali pou sèlman trwakat grann lang dominan. Kanminm nou koz lo fransé, langlé, lalman ou tout bann zot lang komsa-minm, nou pé pa touzour viv dann lang lakèy. Nou pé pa réziyn anou avwar touzou bann moun ékzilé dann zot manyir ésprim azot, ésprim lo moun èk zot pansé, zot sansibilté. Kanminm nou sré akèyi dann pli bèl lang domoun, nou la osi bézwinn koz/ékri dann nout lang, é minm, é donk, astèr sak lintèrnèt lé arivé kom inn mwayinn lakominikasyon o zor lo zor pou inn bon pé moun dann moun, lé natirèl ansèrv ali osi pou esprim anou dann nout lang sir lo rézo.

Sa lé inn kèstyon la dinyité. Sa lé inn manyir rogard si nou-minm i vé lèv la kabos pou koz/ékri é rann pli ris lalang bann promyé zèr nout vi.

Lo swa lé la : kiswa nou larg lo rin, nou pans lodo, kiswa nou bouz anou pou kré parnouminm inn léspas ouvèr èk bann léspas piblik sir inn sitwèb, bann léspas privé/intim (dann bann zintranèt ou bann zornal intim sak i apèl bann "blog" an anglé, pa égsanp), bann léspas komin sir inn sit partazé kom sak ou pé fèr èk SPIP...

Lé inportan tout moun i pé esprim son lang sir intèrnèt. Néna plisyèr nivo : pou la plas inn boug dovan son bann zot moun sir lo rézo, mé osi dann manyir zénéral pou la plas inn ansanm ziminn dann inn lékolozi-rézo. Sak moun i ékri, pibliy, bat-karé si lo rézo, sakinn i mèt ansanm (sanm son konsyans byin klèr ou pa) inn péd lakilitir èk lo patrimwan bann zimin.

Ekri kréol si lintèrnèt lé inportan pou donn anou mwayinn ésprim lakréativité nout prop moun-minm, pou mèt nout grindsèl dann léspas piblik è lèv nout maniyr dvwar, nout manyir klèr lo moun sanm nout kiltir diféran. Lé osi nésésèr po la divèrsité tout bann lésprésyon è langaz, sédir pou la vré gayardiz tout bann lidantité ouvèr, kont liniformité, kont la swadizan "normalité" [2] sak i trinn tout moun fé sanblan li apèl John, li koz anglé dopwi 30 an è li sar montr kosa i lé kozé vréman si lintèrnèt, vèk son "vré kiltir" é son pli gro pvwardasa...

Akoz tousala, nou dwa bouz a nou vitman si nou pé, pou donn domoun (nout moun épi tout moun) bann mwayinn koz son lang si lintèrnèt. Lé inportan pou inn bon pèd rézon, pou lintèrnet sa-minm, é pou tout moun osi.

-  Koman nou pé bouz anou koméla pou divèrsité-la ?

Néna bon péd répons. Somansa, mon manyir amwin lé dir : tradwi bann lozisyèl dann tout bann lang nou koz ! I donn anou la libèrté ésprim anou si lo rézo sédir dann léspas piblik mondyal. I donn anou mwayinn :

  • avwar inn port larivé sir lo moun lakominikasyon aktyèl, pou tout bann moun dann son lang minm ;
  • kré bann gatir èk bann zot moun, bann zot kiltir, bann zot sansibilité ; armontr azot dann divèrsité kosa nou lé kav fèr, nou lé kav partazé.

Kozé kréol si lintèrnet, lé pa kontrèr inn lésprésyon o konésans bann zot lang si lo wèb. Lé inn manyir roprann é lèv anou, èk nout promyé kiltir, nout promyé lang, inn manyir natirèl pou esprim anou si lo rézo kom sak nou fré osi, zor lo zor, dann vi ordinèr. Lé inn manyir viv si lo rézo é donn osi anou mwayinn prann tout nout plas sa-minm, pou mèt ansanm dann kozman bann kiltir sak lo rézo astèr i permé.

Bann komantèr

[1mwin lé osi inn ansyinn profésèr la lang é la litératir fransé. Mwin la fé bann zétud lingwistik. Mi pans (é dot bann lingwis i pé di vèk mwin) lo kréol la Rényon, bann "kréyol" bannzil Karaib, bann zot kréol domoun... zot lé bann vré lang sa-minm :)

[2mi apèl sa plito inn ot kalité kolonizasyon

Portfolio

Lotèr : Pascale Publié le : Mis à jour : 15/07/20